bankininkystės džiaugsmai

meilė nepastovi kaip dolerio kursas.

penkiolika sekundžių ji tau kutena pilvą ir visas dvidešimt lanksto tavo kojų sąnarius.

sulenktais sąnariais sėdžiu invalido vežimėlyje su kitais idiotais ir vistiek bandau tinkamą dolerio kursą pagauti.
meilei jos kursas nerūpi.
ji kikena.
geras jos gyvenimas kai visas pasaulis jos ieško. ieško ir po lova, ir po nedideliu akmenėliu, ir žemę kasinėja, bet neranda. kažkas net į mėnulį meilės ieškoti skrido, bet nusprendė, kad jokių meiliškų ženklų ar pėdsakų ten nėra.
paieška tęsiama.
invalidai vienijasi, braukia jūras nuo akių, klijuoja sau širdį ir visa galva pasineria į šias slėpynes, kuriose ieškomas tik vienas nusikaltėlis, prasikaltęs visiems šio invalidiško pasaulio padarams.
kartais invalidai pakyla nuo savo vežimėlių. jie šypsosi, nors to saldaus nusikaltėlio jų rankose nematyti, o ir dolerio kurso netikrino... invalidai skėsčioja rankomis akių jūroje ir nesupranta dantų žibėjimo, gėlių plaukuose ir sparnų nugaroje priežasties.

tinkamas dolerio kursas yra netoli.
jis yra ČIA, girdi? ten, kur kairėje plaka širdiškas bankas.
meilė gyvena mumyse ir ji garsiai šaukia į ausį, bet nesigirdi jos, nes dažniausiai arčiausiai esantys dalykai - nepastebimi.
svarbiausia - mylėti.
o širdies bankas tinkamu dolerio kursu pasirūpins.