2011 m. gegužės 31 d., antradienis

lango peripetijos

trep trep. dvi svajonės šoka ant lango. joms smagu. šypsosi iki ausų dvi svajonės, nes joms gerai, juk jos svajonės. tikrų tikriausios svajonės gyvenančios šiame nepaprastai svajingame pasaulyje.
nedidukės svajonės buvo, dar jaunos, susipynusios kasas abi, raudonus kaspinus įsirišusios. gražios, bet paprastos ir draugiškos, nesipyko, gyveno sau abi vienos mergaitės širdyje ir vargo nei viena nei kita nematė.
o ant virtuvinio stalo, tamsoje sėdi mergaitė. plaukuose gėlėta skara įrišta... liūdi ji. spaudžia rankoj porceliano gabalėlį vadinamą puodeliu.
svajonės mergaitės nemato. jos vis šoka, džiaugiasi, trepsi, kelius į lango paviršių nedraugišką brozdina, bet svajingi įdrėskimai jų džiaugsmo netemdo. dvi draugės galėtų šokti kad ir visą naktį, kad ir visą savaitę, kad ir...
bet mergaitei liūdna. ji nešoka, nesidžiaugia, ir nebrozdina kelių į lango paviršių. ji tik sėdi ant virtuvinio stalo.
nes svajonės vienoje lango pusėje, o mergaitė - kitoje...

2011 m. gegužės 18 d., trečiadienis

pavasariauti be batų

pavasaris pavogė Tavo nosį. atėjo ir pavogė. be jausmų, be žodžių, be batų. porą žiedų eidamas pametė, nuo saulės dulkes nuvalė. ir dingo. su visa nosim ir kitom peripetijom. ta proga šalto vėjo gūsių paslėpė, kieme nesūrių balų priverkė. iš džiaugsmo, matyt, juk dar viena maža nosytė jo sąskaitoj, pavasarinių ligų banke saugoma.
bet Jūs nebijokit. nėra viskas taip jau blogai. pažadėjo jis dar sugrįžt, saulės vaškuoti, blizginti ir dulkes nuo jos valyti. savo ašarų gerti, kai dainuojant vėjus gerklė džius. keletą nosių gražinti, jeigu gera nuotaika bus.
pavasaris grįžo šiandien. gerklę sudrėkino, saulę nublizgino, akinius nuo saulės užkabinti norėjo, bet nėra ant ko. raukėsi raukėsi, bet nosį gražino. sėkmės palinkėjo, saugot nosį liepė.
ei, pavasari, nesiraukyk! mes jau šiltų orų norim. ir nosių gaut. kad būtų ant ko akinius dėti.

2011 m. gegužės 13 d., penktadienis

pagrok man ką nors šviesaus

balkšvas Tavo veidas vėl palieka šviesų pėdsaką ant mano žydros paklodės. nušvintu kartu. tik tamsoj nematau, ar parausta Tavo skruostai, kai Tu šypsaisi.
šypsausi ir aš.
man patinka, kai Tu užsuki pas mane, atnešdamas puodelį geros nuotaikos pagardintos nostalgija.
Tavo rankos ant pirštų galiukų nešildo. bet verčia šypsotis. vėl.
tyli Tavo veido muzika, todėl reikia klausyti tyliai, kad išgirstum. kad suprastum. pajaustum. pamatytum.
Tavo lūpų kampučiais bėgioja gelsvos boružės. kai kurios tik apsimeta jomis, jos nori pritapti prie originalo.
pakvipo nostalgija. miegas jau užuodė. užtraukė užuolaidas. miegoti liepė...
sugrįžk rytoj, prašau, mėnuli.

2011 m. gegužės 9 d., pirmadienis

tiksintys mechanizmai ir kitos kvailystės

man žmonės panašūs į laikrodžius. žmonių kaip ir laikrodžių būna visokių: didelių ir mažų, puošnių ir paprastučių, punktualių ir mėgstančių priversti kitus organizmus susiraukti.
ir žmones ir laikrodžiai širdeles turi. širdis - tai toks mechanizmas, kuris tuksi ir taip priverčia gyventi ir žmones ir laikrodžius. kai laikrodžiai ir žmonės įsimyli, širdelės pradeda plakti greičiau - tada jie turi daug energijos ir ją naudoja šypsodamiesi, šokinėdami, dainuodami ir kitaip kvailiodami. o laikrodžiai? laikrodžiai tampa tikrais nenaudėliais, ir ima meluoti laiką! tada žmonės juos neša į ligoninę, kur dėdė su akiniais visas meiles išvalo ir laikrodžiai, praradę atmintį, vėl tiksi pastoviu ritmu...
pastovus darbas - štai kas vargina abu prietaisus. tada jų širdelės ima plakti vis lėčiau ir lėčiau... laikrodžiai vėl keliauja į ligoninę, kur dėdė su tais pačiais akinukais gelbsti jų gyvybę. po atliktos širdies persodinimo operacijos, laikrodžiai toliau džiaugiasi gyvenimu, kol neįsimyli ar nepavargsta. o žmonės? žmonės keliauja į amžiną pramogų, sveikatos ir kitokių paslaugų parką iš kurio dar nei vienas nepanoro grįžti namo. esą - ten geriau....
tik vieną skirtumą žmonės ir laikrodukai turi. mat laikrodžiai nemėgsta kakavos. 

2011 m. gegužės 6 d., penktadienis

mintys po gimdymo

po ilgų dvejonių, sprendimų, mąstymo, apmąstymų ir kito šlamšto pagaliau pagimdžiau blog'ą.
tikiuosi, kad iš jo išaugs doras, žavus ir draugiškas vaikas.
bet jau šitą spręsiu ne aš.
spręs ne bet kas kitas, o toks itin svarbus asmuo
Tu!
*labai plačiai šypsosi*