pavasariauti be batų

pavasaris pavogė Tavo nosį. atėjo ir pavogė. be jausmų, be žodžių, be batų. porą žiedų eidamas pametė, nuo saulės dulkes nuvalė. ir dingo. su visa nosim ir kitom peripetijom. ta proga šalto vėjo gūsių paslėpė, kieme nesūrių balų priverkė. iš džiaugsmo, matyt, juk dar viena maža nosytė jo sąskaitoj, pavasarinių ligų banke saugoma.
bet Jūs nebijokit. nėra viskas taip jau blogai. pažadėjo jis dar sugrįžt, saulės vaškuoti, blizginti ir dulkes nuo jos valyti. savo ašarų gerti, kai dainuojant vėjus gerklė džius. keletą nosių gražinti, jeigu gera nuotaika bus.
pavasaris grįžo šiandien. gerklę sudrėkino, saulę nublizgino, akinius nuo saulės užkabinti norėjo, bet nėra ant ko. raukėsi raukėsi, bet nosį gražino. sėkmės palinkėjo, saugot nosį liepė.
ei, pavasari, nesiraukyk! mes jau šiltų orų norim. ir nosių gaut. kad būtų ant ko akinius dėti.