mielo triukšmo ir šypsenų šventė

šypsosi ir mojuoja. ne, ne dėl to, kad atsisveikintų. tik šiaip sau. išdykauja. tylų triukšmą kelia, malonų ausiai ir akiai. džiaugiasi akys ir ausys tiek šypsenų matydamos. džiaugiasi ir tos, kurios išdykauja, matyt todėl ir šypsosi taip stipriai ir plačiai.
tikros naktibaldos. ne tik pačios nemiega, bet ir man miegoti neleidžia, miegus šalin veja, kartu pabūti prašo. o aš? aš paprasta pilietė, negalinti atsispirti šypsenoms ir tyliam triukšmui, pasilieku. dar kelioms minutėms, virstančioms valandomis... bet aš nesiskundžiu. daugiausiai rūpesčių tai kelia miegui, kuris jau seniai beldžiasi į duris, o aš jo niekaip neįsileidžiu. po "kelių minučių" jo beldimas laimi. įsileidžiu vidun, nenoriu pykdyti, bijau, kad pabėgti gali, nebesugrįžti, o jo draugija kartais būna miela. dėl jo net iškeičiu mielo triukšmo ir šypsenų šventę į pasigulėjimą (prašau suprasti teisingai).
šypsausi ir aš. truputį idiotiškai atrodau ir jaučiuosi, bet nuo to tik dar smagiau. šypsotis. žvaigždėms.