lango peripetijos

trep trep. dvi svajonės šoka ant lango. joms smagu. šypsosi iki ausų dvi svajonės, nes joms gerai, juk jos svajonės. tikrų tikriausios svajonės gyvenančios šiame nepaprastai svajingame pasaulyje.
nedidukės svajonės buvo, dar jaunos, susipynusios kasas abi, raudonus kaspinus įsirišusios. gražios, bet paprastos ir draugiškos, nesipyko, gyveno sau abi vienos mergaitės širdyje ir vargo nei viena nei kita nematė.
o ant virtuvinio stalo, tamsoje sėdi mergaitė. plaukuose gėlėta skara įrišta... liūdi ji. spaudžia rankoj porceliano gabalėlį vadinamą puodeliu.
svajonės mergaitės nemato. jos vis šoka, džiaugiasi, trepsi, kelius į lango paviršių nedraugišką brozdina, bet svajingi įdrėskimai jų džiaugsmo netemdo. dvi draugės galėtų šokti kad ir visą naktį, kad ir visą savaitę, kad ir...
bet mergaitei liūdna. ji nešoka, nesidžiaugia, ir nebrozdina kelių į lango paviršių. ji tik sėdi ant virtuvinio stalo.
nes svajonės vienoje lango pusėje, o mergaitė - kitoje...